- plekšterėti
- plèkšterėti, -ėja, -ėjo
1. žr. plekštelėti 1: Plèkšterėk par šlaunį vaikui J. Plèkšterėti per petį Lp.
2. tr., intr. žr. plekštelėti 4: Jis pasisveikino su Ona ir plekšterėjo jai ranką rš. Plekšterėjo į lūpas rš.
3. intr. sukunkuliuoti: Ar greit, mama, išvirsi putrą? – Tujau plèkšterės (išvirs) Šts.
◊ liežùvį plèkšterėti paplepėti, pataukšti, prasitarti: Boba liežùvį plèkšterėjo, ir nukaltino jį J.
Dictionary of the Lithuanian Language.